Ne tai ne ash, tai mano Jogos mokytojo trumpa biografija.

Apie

Būkite pasveikinti.
Žmogaus istorija nieko verta jei joje nebuvo mėginama įsiklausyti į sielos šauksmą širdies tyloje. Ji lyg sapnas ištirpstantis kasdienybės darbų rutinoje. Dangiškos sferos mato tik su meile atliktus darbus, nors žmogus apie save mano jog jis labai svarbus, įtakingas ir t.t. tai yra tuščia pasaka be galo.

Kaip suprantat, nėra ko čia daug pasakoti, atradimai šioje vietoje pas mane tik prasideda. Ieškantieji guru ar visažinio dvasinio mokytojo  - ne čia pataikėte. Taip pat ne čia pataikėte save nušvitusiais pasivadinę gurudevai, prastas aš jums mokinys. Eikime visi savo keliais.

Kiekvienas centimetras savęs pažinimo yra kruvinomis sielos ašaromis nuplautas. Tikri dalykai dykai nedalijami, juos kasdienybės rutinoje užsidirbti reikia. Tokia ir yra manoatmos šiame įsikūnijime patirtis.

Atėjus laikui, kai dvasios alkis vis stiprėjo, jau nuo paauglystės pradėjau gilintis į filosofinę mintį ir gilesnį savęs, ir pasaulio pažinimą. Deja, mano karma nebuvo tam labai palanki, todėl visur reikėjo įdėti daug daugiau pastangų nei normaliam žmogui, todėl ir fanatizmo apraiškų nebuvo išvengta. Tačiau procesas visgi vyko, savotiškai susiklosčius situacijai pasirinkau atsiskyrėlišką gyvenimą ir dešimčiai metų pašvenčiau Vedų ir jogos studijoms. Maniau jog aukojau savo jaunystės metus ant pažinimo aukuro... tikriausiai taip ir buvo, tikriausiai taip ir iki šiol yra, ...tiktai kitaip.
Dabar man virš 40, žvilgtelėjęs atgal, matau, nuėjau ten kur reikėjo ir išėjau iš ten kur nebereikėjo. Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo - burnoj nieko neturėjau.

Šiame kelio etape, gyvenu Klaipėdoje, esu šeimos žmogus, dirbu "Jogos centre", moku mokesčius, vedu Joga nidros praktikas, skaitau temines paskaitas. Taip pat, esu japoniškosios meditatyvios gydymo sistemos Usui ReiKi mokytojas.

Ir visada prisimenu 

Jog ir tai praeina,
lieka tik darbai su meile atlikti, nes jų priežastys amžinybės pasauliuose.
Om Tat Sat